We are searching data for your request:
Upon completion, a link will appear to access the found materials.
Kai nuotraukos spalva tampa šviesi, su dideliu pasitikėjimu galime pasakyti, kad prieš jus yra drobė, priklausanti Arkhip Kuindzhi teptukui.
Atrodytų, kad drobė, aliejiniai dažai ir staiga iš kažkur tikras švytėjimas tarsi po drobė yra kažkokia nematoma lempa. Panašu, kad būtent šviesa tapo pagrindine dailininko paveikslų veikėja. Jo darbe „Saulėlydžio efektas“ šviesa raudona.
Iš pradžių jo žvilgsnis atrodo nerealus, bet jei prisimeni, kokie saulėlydžiai yra iš tikrųjų, tada nė vienas iš jų nėra panašus į kitą, o kartais jie dažo daiktus pačiomis keisčiausiomis spalvomis. Čia buvo dažomas sniegas, uolos, pušys. Matyt, šis saulėlydis kalnuose ir ten, dėl to, kad kai kurie spinduliai slepiasi už viršūnių, paletė paprastai tampa turtinga ir visiškai išskirtinė.
Perėjimai iš vienos spalvos į kitą yra daug aštresni, radikalesni. Štai kodėl drobė vadinama „Saulėlydžio efektu“. Kalnuose - tokie yra padariniai. Ir jie gali pasikeisti pažodžiui kiekvieną minutę, tapdami turtingu maistu bet kokio kūrybingo žmogaus vaizduotei.
Taigi, čia, įamžintame kalnų peizaže, atrodo, kad praeis minutė ar dvi, ir išnyks raudoni besileidžiančios saulės zuikiai, užleisdami kelią dar vienam nepakartojamam efektui. Slėniuose, kaip sako jų gyventojai, saulėlydis būna greitas. Ir tik tikro menininko ranka suteikia mums galimybę džiaugtis šia akimirka tiek, kiek norime.
Sniego išteptas įdubimas eina kažkur į tolį ir krinta žemyn į dar vieną platformą, kur viskas atrodo kitaip. Bet apie tai galime atspėti tik pažiūrėję į mėlynai violetinį dangų fone. Taip, iš pradžių šviesa atrodo nereali, tačiau kuo ilgiau žiūrite į paveikslėlį, tuo labiau norėsite patekti į šį kalnuotą pasaulį ir paliesti uolienas, ant kurių užšąla raudoni saulės spinduliai.
Dailininko dobilo Juliaus Yulievičiaus paveikslai
